- kiūta
- kiū́ta sf. (1) Krž, kiūtà (4) BŽ598 1. Krž lūšna, sena trobelė. 2. scom. PŽ kas vis kiūto, labai ramaus būdo žmogus, kiūtonas: Jis toks kiū́ta: kiūto ir kiūto namie – niekur neišeina Žvr.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kiūta
Look at other dictionaries:
kiūtė — sf. troba, pirkia, kiūta: Kiekvienas, į savo kiūtę įsilindęs, džiaugiasi Vyž … Dictionary of the Lithuanian Language
